Verslo įmonės kasdien susiduria su finansiniais iššūkiais, tarp kurių – klientų įsiskolinimai, galintys lemti rimtus verslo sutrikimus. Įsiskolinimai atsiranda dėl įvairių priežasčių: klientų finansinių sunkumų, silpnos mokėjimo disciplinos, netikslių susitarimų tarp šalių ar net sąmoningo vengimo vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Efektyvi skolų prevencija leidžia verslui išvengti laiko sąnaudų ir papildomų kaštų, kurie neišvengiamai atsiranda pradėjus skolų išieškojimo procesus. Nors Lietuvos teisės sistema suteikia gana tvirtas galimybes išieškoti skolas teisminiu būdu (pagal Civilinio proceso kodekso VI dalį), prevencinis požiūris gali padėti išvengti brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių teisinių procesų.
Pagrindinės skolų prevencijos priemonės
Išsamus klientų kreditingumo vertinimas
Norint sumažinti skolų riziką, svarbu kruopščiai patikrinti potencialius klientus prieš užmezgant verslo santykius. Teismų praktika patvirtina, kad verslo subjektai privalo elgtis apdairiai rinkdamiesi verslo partnerius.
Kredito rizikos valdymas apima:
- Juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų analizę Registrų centre.
- „Creditinfo Lietuva” ar kitų kredito biurų teikiamos informacijos panaudojimą.
- Informacijos apie įmonės teisminius ginčus peržiūrą viešai prieinamose duomenų bazėse.
- Verslo reputacijos rinkoje įvertinimą.
Verta paminėti, kad nors kreditų biurai suteikia vertingą informaciją, jos interpretavimas ir išvadų formulavimas dažnai tampa iššūkiu. UAB „Conlex” siūlo efektyvesnį skolų prevencijos sprendimą. Skolų išieškojimo ekspertai, vertindami potencialų verslo partnerį, surenka ir analizuoja duomenis iš skirtingų šaltinių, tada pateikia aiškias išvadas apie įmonės kreditingumą. Šioje analizėje atskleidžiami tiek kredituojamos įmonės privalumai, tiek galimos rizikos, o tai padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl būsimų verslo santykių.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės, tinkamai neįvertinusios kontrahento finansinės būklės ir ignoruojančios viešai prieinamą informaciją, prisiima didesnę verslo riziką.
Teisiškai tvirtos sutartys
Gerai parengtos sutartys yra patikima apsauga nuo galimų įsiskolinimų. Civilinio kodekso 6.189 straipsnis nurodo, kad sutartiniai įsipareigojimai apima ne tik tai, kas tiesiogiai numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė. Praktikoje būtina:
- Aiškiai apibrėžti mokėjimo sąlygas ir terminus.
- Nustatyti proporcingus delspinigius už vėlavimą mokėti (pvz., 0,05% už dieną).
- Aprašyti nuostolių kompensavimo tvarką pažeidus sutartį.
- Apibrėžti ginčų sprendimo mechanizmus.
Civilinio kodekso 6.210 straipsnis nustato, kad vėluojantis skolininkas atsako už pavėluoto mokėjimo sukeltus nuostolius ir po termino praleidimo atsiradusį prievolės dalyko negalimumą.
Aktyvus finansų valdymas
Praktika rodo, kad laiku išrašytos sąskaitos ir nuoseklūs priminimai gerokai sumažina vėluojančių mokėjimų tikimybę.
Veiksmingi būdai valdyti gautinas sumas:
- Įdiegti automatizuotą sąskaitų išrašymo sistemą.
- Sukurti struktūruotą mokėjimų priminimų sistemą.
- Stebėti mokėjimų srautus ir nedelsiant reaguoti į vėlavimus.
Pagal galiojantį Buhalterinės apskaitos įstatymą (19 str.), ūkio subjektai privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus mažiausiai 10 metų nuo jų sudarymo datos – tai užtikrina patikimą mokėjimų istorijos sekimą.
Profesionalūs santykiai su klientais
Skolų valdymas prasideda nuo tinkamos komunikacijos. Praktinė patirtis rodo, kad didelę dalį vėluojančių mokėjimų galima išspręsti profesionalaus bendravimo būdu, net nepasitelkiant teisinių priemonių. Rekomenduojama:
- Palaikyti reguliarų ryšį su klientais dėl finansinių klausimų.
- Laiku aptarti potencialias problemas, siūlant kompromisus.
- Taikyti lankstų, bet nuoseklų požiūrį sprendžiant mokėjimų vėlavimus.
- Išlikti dalykiškiems derybose dėl skolų grąžinimo.
Nuosekli skolų valdymo strategija
Įmonė be aiškios skolų valdymo politikos rizikuoja ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir reputacijos praradimu. Efektyviai strategijai būtina:
- Parengti konkrečias procedūras, apibrėžiančias veiksmus skirtinguose skolos išieškojimo etapuose.
- Nustatyti aiškius laiko rėmus įvairioms priemonėms taikyti.
- Paskirstyti atsakomybę tarp darbuotojų.
- Periodiškai atnaujinti skolų valdymo politiką pagal kintančias verslo sąlygas ir teisės aktus.
Išvados
Skolų prevencija – tai strateginis verslo procesas, reikalaujantis ne tik reaktyvių, bet ir proaktyvių sprendimų. Lėšos, investuotos į prevencines priemones, ilgainiui sukuria didesnę naudą nei vėlesni bandymai susigrąžinti skolas.
Lietuvos teisės aktai leidžia išieškoti skolas teisminiu būdu, tačiau finansiškai protingesnis sprendimas – diegti veiksmingas prevencijos priemones.
Verslo vadovams verta reguliariai peržiūrėti skolų prevencijos metodus ir konsultuotis su skolų valdymo specialistais, siekiant užtikrinti optimalią finansinę apsaugą kintančioje verslo aplinkoje.
Naudingos nuorodos: